mirtinis

mirtinis
1 mirtìnis,adj. (2), mir̃tinis (1), mirtinỹs, -ė̃ (3b); N, [K] 1. priartinantis mirtį, gresiantis mirtimi: Mirtinė žaizda TTŽ. Gal ne mirtìnė liga buvo [jei nemirė] Dglš. Kad kiekvienas kirtis būt mirtinis! . Giltinė ... su ilga ir mėlina nose ir veidu, su ilgu liežuviu, pilnu mirtinių nuodų BsV30. 2. lemiantis pražūtį: Vytautas kryžiuočių ordinui mirtinį smūgį suteikė prš. Carizmas buvo mirtinis liaudies priešas (sov.) . 3. labai didelis, begalinis: Tiesiog mir̃tinis skaudėjimas – negaliu pakęst Mrj. Rusų revoliucinė demokratinė publicistika kupina mirtinės neapykantos caristinei santvarkai . Jos balse skambėjo mirtinis nuovargis . 4. žr. mirštamas 5: Nusidėjimas mirtinis SD68. 5. skirtas mirusiajam: Atėjo jis vieną naktį su savo baltais mirtiniais (mirus apvelkamais) marškiniais . Mirtinỹs kambarys (lavoninė) Dr. ^ Ar turi mirtiniùs marškinius (ar pasirengęs mirti)? Grž.
◊ ant mirtìnio pãtalo gulė́ti būti visai prie mirties: O kad jis sugrįžo, rado tėvą ant mirtinio patalo gulint Brt.
×mirtìnė kvarabà nuomaris: Anas turia mirtinę kvarabą Aps.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • mirtinis — 2 mirtìnis, ė adj. (2) K; N pagamintas iš mirtų: Sunka mirtinė (mirtų aliejus) SD152 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mirtinas — mir̃tinas, à adj. (3b) žr. 1 mirtinis: 1. Liga nemirtinà tėr Krt. Man jau atejo mir̃tinasis galas Varn. mirtinaĩ adv. SD344, R352: Motina, mirtinai susirgus, pašaukė savo dukterį Brt. Apsirgo mirtinai BPII462. Sudaviau tau, bet nemirtinai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mirtingas — mirtìngas, a adj. (1); DP199 1. turintis mirti, mirštamas: Žmogus mirtingąjį savo kūną žuvimis ir paukščiais maitina J.Jabl. Visi žmonės mirtingi rš. Iš kur atėjau čion į tą mirtingąjį gyvenimą brš. 2. žr. 1 mirtinis 1: Mirtinga liga rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numirtinis — numirtìnis, ė adj. (2) mirtinis: Perverta meška užvirto į užpakalį ant keteros su numirtiniu riksmu V.Piet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pomirtinis — pomirtìnis, ė adj. (2), pomirtinis (1) 1. likęs, gaunamas po mirties: Pomirtìnis palikimas DŽ. Pomirtìnė pašalpa NdŽ. Pomirtinių audinių panaudojimas persodinimui davė puikų klininį efektą rš. ║ atliekamas mirusiajam: Pomirtinė diagnozė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”